Evangelija pagal Spiritizmą
Skyrius 28 – Spiritizmo maldų rinkinys – bendros maldos
Tėve mūsų malda
Dvasios rekomendavo „Tėve mūsų maldą“ išdėstyti šios kolekcijos pradžioje ne tik kaip maldą, bet ir kaip visų maldų simbolį. Tai yra pagrindinė ir pati svarbiausia malda todėl, kad ji kilusi iš paties Jėzaus (šv. Matas, chap. VI, v. 9–13), nes gali sujungti visas maldas. Si malda pasižymi tobuliausiu glaustumu, tai yra tikras subtilumo ir paprastumo šedevras.
Nepaisant savo trumpumo, Tėve mūsų malda apibendrina visas žmogaus pareigas prieš Dievą, prieš save ir savo artimą: tikėjimo, garbinimo ir paklusimo aktas, tik reikalingų dalykų gyvenime prašymas ir labdaros principas.
Pasakyti šia malda už kažkuri žmogų, tai reiškia paprašyti Dievo, ko patys norėtume paprašyti sau.
Tačiau, siekiant trumpumo, gilioji prasmė, užsidengia kai kuriais žodžiais, iš kurių ji yra sudaryta, dauguma jos nepastebi; paprastai yra sakoma, nekeliant minties apie kiekvienos šios maldos dalies pritaikymą; ji sakoma kaip formulė, kurios veiksmingumas yra proporcingas pakartojimų skaičiui. Beveik visada kabalistinis skaičius „trys, septyni ar devyni“ ateina iš seno prietaringo įsitikinimo, kad dorybė buvo priskiriama skaičiams ir naudojama magijos procesuose.
Siekiant užpildyti šios maldos prasmės paaiškinimo trūkumą, kurią palieka jos glaustumas, atsižvelgiant į gerų dvasių patarimus, prie kiekvieno sakinio buvo pridėtas komentaras, kuris plėtoja maldos prasmę ir moko jos taikymo. Atsižvelgiant į aplinkybes ir turimą laiką, Tėve mūsų malda gali būti pasakyta tiesiog viena arba pakomentuota su mūsų pačių mintimis.
Malda
I – Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas!
Mes tikime tavimi, Viešpatie, nes viskas atskleidžia Tavo galią ir gėrį. Visatos harmonija liudija išmintį, sumanumą ir nusistatymą, kurie nugalėjo visus žmogaus sugebėjimus; suverenios didingos ir išmintingos būtybės vardas įrašytas visuose Kūrybos darbuose, pradedant žolės šakele ir mažiausiu vabzdžiu, iki žvaigždžių, kurios juda kosmose; visur matome Dieviškojo Tėvo prašymų įrodymus; dėl to aklas yra tas, kuris nepripažįsta tavęs, Viešpatie, savo darbuose; pasididžiaves tas, kuris tavęs nešlovina, ir nedėkingas tas, kuris tau neuždirba padėkos.
II – Teateinie Tavo karalystė.
Viešpatie, tu davei žmonėms išminties kupinus įstatymus, kurie užtikrintų jų laimę, jei jie jų laikytųsi; laikydamiesi šių įstatymų, jie padarytų taiką ir teisingumą tarp jų, jie padėtų vienas kitam, užuot žalojęsi taip, kaip daro, stiprūs palaikytų silpnuosius, o ne žemintų juos, išvengdami blogybių, kurias sukelia piktnaudžiavimas ir visų rūšių perteklius. Visos žemės negandos atsirado pažeidus Tavo įstatymus, nes nėra nė vieno pažeidimo, kuris neturėtų žalingų padarinių.
Suteikei brutaliam žmogui instinktą, kuris nubrėžia jam būtinybės ribą ir mechaniškai ją tenkina; bet žmogui, be jo instinkto, taip pat davei jam intelekto ir proto; taip pat suteikei jam laisvę laikytis arba pažeisti tuos įstatymus, kurie liečia jį asmeniškai, tai yra, pasirinkti tarp gėrio ir blogio, kad jis turėtų nuopelnus ir atsakomybę už savo veiksmus.
Niekas negali tvirtinti, kad nepaiso Tavo įstatymų, nes Tu nuoširdžiai norėjai, kad jie būtų įspausti į kiekvieno sąžinę, neišskiriant kultų ar tautų; tie, kurie juos pažeidžia, yra todėl, kad jie jūsų nepažįsta.
Ateis diena, pagal tavo pažadą, kai visi juos praktikuos; tada netikėjimas išnyks; visi Tave pripažins kaip visų dalykų suvereniuoju Viešpačiu, o Tavo įstatymų karalystė bus karalystė žemėje.
Padaryk mus vertingus, Viešpatie, aktyvuok savo atėjimą, suteikdamas žmonėms reikiamą šviesą, kad jie eitų tiesos keliu.
III – Teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Jei paklusnumas yra sūnaus pareiga tėvui, nuo žemesniojo į aukštesniąjį, tai koks gi didesnis būtybės santykis su jo Kūrėju. Vykdyk savo valią, Viešpatie – mes laikykimes Tavo įstatymų ir be murmėjimo nusiteikiame į Tavo dieviškus potvarkius; žmogus tam atsiduos, kai supras, kad tik Tu esi visos išminties šaltinis ir kad be Tavęs jis nieko negali padaryti; tik tai supratęs žmogus tada padarys Tavo valią žemėje, kaip ir išrinktieji danguje.
IV – Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien.
Duok mums maisto, kad išsaugotume kūno jėgas; taip pat duok mums dvasinio maisto mūsų dvasios ugdymui.
Brukas randa savo maistą; bet žmogus tai turi užsidirbti su savo veikla ir intelekto ištekliais, nes Tu sukūrei jį laisvą.
Tu jam pasakei: „Savo maistą iš žemės užsidirbsi su savo prakaitu“; Štai kodėl Tu privertei ji įsipareigoti darbui, kad jis vykdytų savo intelektą ieškodamas priemonių būtinumui ir gerovei užtikrinti; kai kurie žmonės yra skirti materialiam darbui, kiti intelektualiam darbui; be darbo jis būtų stovėjęs ir negalėtų siekti aukštesnės dvasios laimės.
Tu palaikai geros valios žmogų, kuris pasitiki tuo, kas reikalinga, bet ne žmogų, kuris mėgaujasi nereikalingu laisvalaikiu, kuris nori visko gauti be skausmo ar kai siekia nereikalingų dalykų gyvenime. (XXV skyrius).
Kiek yra tokių, kurie pasiduoda savo pačių kaltėms, sužalojimams, nepastebėjimui ar ambicijoms ir nenori pasitenkinti tuo, ką jiems davei! Jie yra jų pačių nelaimės architektai, ir jie neturi teisės skųstis, nes yra baudžiami už tai, kur nusidėjo. Bet net ir ju neatsisakai, nes esi be galo gailestingas. Viešpatie, Tu ištiesi savo ranką nuo to momento, kai prodigalis sūnus, jis nuoširdžiai sugrįžta pas Tave. (V skyrius, Nr. 4).
Prieš pradėdami skųstis savo nesėkme, paklauskime savęs, ar tai ne mūsų pačių veiksmų rezultatas: su kiekvienomis nelaimėmis, atsitinkančiomis su mumis, paklauskime savęs, ar mums būtų buvę galima jų išvengti; tik nuo mūsų priklauso naudoti elrą.
Kadangi darbo įstatymas yra žmogaus būtina sąlyga žemėje, suteik mums drąsos ir stiprybės jį vykdyti; taip pat suteik mums atsargumo, įžvalgumo ir nuosaikumo, kad neprarastume šio darbo vaisių.
Duok mums, Viešpatie, savo kasdienės duonos, tai yra, priemonių, reikalingų darbui įsigyti iš gyvenimo, nes niekas neturi teisės reikalauti nereikalingo.
Jei mums neįmanoma dirbti, mes pasitikime Tavo dieviškąja valia.
Jei Tavo sumanymas yra išbandyti mus dėl skaudžiausių priekaištų, nepaisant mūsų pastangų, mes priimame tai kaip teisingą klaidų, kurias galbūt padarėme šiame ar ankstesniame gyvenime, panaikinimą, nes Tu, Dieve, esi teisingas; Mes žinome, kad nėra nepelnytų nuobaudų ir kad niekada nenubausi be priežasties.
Apsaugok mus, mano Dieve, nuo pavydo prieš tuos, kurie turi tai, ko neturime, tai pat prieš tuos, kurie turi tai kas nereikalinga, kai mums reikia to, kas būtina. Atleisk jiems, jei jie pamiršta meilės ir artimo meilės įstatymą, kurio Tu juos išmokei. (XVI skyrius, Nr. 8).
Atskirk nuo mūsų dvasios tą mintį, kuri neigia Tavo teisingumą, kuomet matome, kai blogis klesti, o geras žmogus skendžia nelaimeje. Dėka naujos šviesos, kurią Tu mums maloniai suteiki, dabar mes žinome, kad Tavo teisingumas visada yra įvykdomas ir niekam nieko niekada netrūksta; kad nedorėlio materialinė gerovė yra efemeriška, kaip ir jo kūniška egzistencija, ir kad jis patirs baisių nesėkmių, o džiaugsmas, skirtas tiems, kurie kenčia dėl atsistatydinimo, bus amžinas. (V skyrius, Nr. 7, 9, 12 ir 18).
V – Atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Kiekvienas iš Tavo, Viešpatie, įstatymų pažeidimų yra įžeidimas Tau, Dieve, ir sutartinė skola, kuri anksčiau ar vėliau turės būti sumokėta. Mes prašome, Taves, kad mums atleistum su savo begaliniu gailestingumu ir pažadame dėti visas reikiamas pastangas, kad išvengtume naujų skolų.
Tu priėmei aiškų labdaros įstatymą; bet labdara nėra vien pagalba savo stokojančiam artimui: ji taip pat apima užmiršimą ir nusikaltimų atleidimą. Pagal kokią teisę mes galime prašyti Tavo indulgencijos, Viešpatie, jei patys to nesugebame pajausti tiems, kuriems turime pagrindą skųstis?
Duok mums! O DIEVE! stiprybės paskandinti mūsų sieloje visus jausmus, neapykantą ir apmaudą; „Neleisk, kad mirtis nustebintų mus su musu širdyje esanciu keršto troškimu”. Jei šiandien nori paimti mūsų gyvybes, priversk mus prisistatyti prieš Tave su visišku atsidavimu, sekdami Kristaus pavyzdžiu, kurio paskutiniai žodžiai buvo gailestingi jo mirties bausmės vykdytojams. (X skyrius).
Persekiojimai, kuriuos mus verčia kentėti blogi žmones, yra dalis mūsų išbandymų, ir mes turime juos priimti nesigėdydami, kaip ir visus kitus išbandymai, o ne prakeikti tuos, kurie savo blogybėmis palengvina amžinosios laimės kelią, nes jūs mums pasakėte Jėzaus lūpomis: „Laimingi tie, kurie kenčia už teisingumą!“ Palaiminkime tada ranką, kuri mus skaudina ir žemina, nes kūno žaizdos sustiprina mūsų sielą ir mes būsime pakelti nuo savo nuolankumo. (XII skyrius, Nr. 4).
Palaimintas tavo vardas, Viešpatie, už tai, kad mums parodai, kad mūsų likimas po mirties nėra negrįžtamai nustatytas ir kad kitose egzistencijose rasime priemonių, kaip išsigelbėti ir atitaisyti savo praeities gedimus, naujame įvykdyti tai, ko negalime padaryti šiame už mūsų dvasinį augimą. (IV ir V skyriai, Nr. 5).
Trumpai tariant, tai paaiškina visas akivaizdžias gyvenimo anomalijas, nes Tu, Viešpatie, esi šviesa mūsų praeityje ir mūsų ateityje, tai parodo tavo puikų teisingumo ir begalinio gerumo ženklą.
VI – Neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.
Duok mums, Viešpatie, jėgą, kad galėtume atsispirti piktųjų dvasių pasiūlymams, kurios bando mus atitraukti nuo gėrio kelio, įkvėpdami mus blogomis mintimis.
Bet mes patys esame netobulios Dvasios, įsikūnijosios šioje Žemeje, tam kad susitaikytume ir patobulintume save. Pagrindinė blogio priežastis yra mumyse, ir piktosios dvasios nieko nedaro, tik pasinaudoja mūsų užburtomis tendencijomis, kuriomis mus bando išlaikyti, gundydamos.
Kiekvienas netobulumas yra atviros durys į piktųjų dvasių įtaką, nors jos nieko negali padaryti ir atsisakyti bet kokių bandymų prieš tobulas būtybes. Viskas, ką galėtume padaryti, kad neatstumtume jų, yra nenaudinga, jei nesipriešiname nepajudinamai gero valiai ir absoliučiam atsisakymui nuo blogio. Todėl mes turime nukreipti savo jėgas prieš save, tada piktosios dvasios natūraliai nusisuks nuo mūsų, nes būtent blogis jas traukia, o gėris atstumia.
Viešpatie, palaikyk mus mūsų silpnybėje; įkvėpk mus savo angelų ir gerų dvasių balsu, norą pataisyti mus dėl savo netobulumo; užkirsti kelią nešvarioms dvasioms, kurios nori pasiekti mūsų sielą.
Blogis nėra tavo darbas, Viešpatie, nes blogis negali ateiti is viso gėrio šaltinio; mes patys jį sukūrėme, užkrėsdami Tavo įstatymus ir piktnaudžiaudami mūsų suteikta laisve. Kai žmonės laikysis Tavo įstatymų, blogis išnyks iš Žemės, kaip jis jau dingo iš pažangiausių pasaulių.
Blogis niekam nėra mirtina būtinybė ir neatrodo nenugalimas, išskyrus tiems, kurie atsisako tai pamatyti su pasitenkinimu. Jei turime noro tai padaryti, mes taip pat galime; todėl, mano Dieve, prašome Tavo ir gerų dvasių pagalbos atsispirti pagundai.
VII – Amen
Su Tavo valia, Viešpatie, išpildyk mūsų norus! Bet mes nusilenkiame Tavo begalinei išminciai. Dėl visų dalykų, kurie mums nėra duoti suprasti, kad tai turi būti daroma pagal Tavo šventą valią, o ne pagal mūsų, nes Tu nori tik mūsų gero ir žinai geriau už mus, kas mums naudinga.
Mes kreipiamės su šia malda į Tave, mano Dieve, už mus pačius; kreipiamės taip pat dėl visų kenčiančių sielų, ir mirusių ir gyvų žmonių, savo draugų ir priešų, visų, kuriems reikalinga mūsų pagalba.
Prašome viso Tavo gailestingumo ir palaiminimo.
Pastaba: čia galite suformuluoti, dėl ko dėkojate Dievui, ir to, ko prašote sau ar kitiems.