Tėve mūsų malda Spiritizmo šviesoje
Dvasios rekomendavo šią maldą įrašyti maldų kolekcijos pradžioje ne tik kaip maldą, bet ir kaip visų maldų simbolį. Ji yra pagrindinė ir pati svarbiausia, nes buvo išmokyta paties Jėzaus (Evangelija pagal Matą, VI skyrius, 9–13 eilutės) ir sugeba sujungti visas kitas maldas.
Tai glausta, bet tobulai išreikšta malda, tikras subtilumo ir paprastumo šedevras. Nepaisant savo trumpumo, „Tėve mūsų“ malda apibendrina visas žmogaus pareigas: prieš Dievą – tikėjimą ir garbinimą, prieš save – moralinę atsakomybę, prieš artimą – atleidimą ir meilę.
Pasakyti šią maldą už kitą žmogų reiškia paprašyti Dievo to paties gėrio, kurio prašome sau.
Vis dėlto, dėl savo glaustumo, šios maldos prasmė dažnai lieka neišskleista. Daugelis ją sako mechaniškai, nekeldami minčių apie kiekvieną jos dalį. Ji dažnai tampa formule, kurios veiksmingumas siejamas su pakartojimų skaičiumi – „tris, septynis ar devynis kartus“, kas kyla iš senųjų prietarų, kai dorybė buvo priskiriama skaičiams magijoje.
Vadovaudamosi gerųjų Dvasių patarimais, dvasinės mokyklos siūlo prie kiekvieno maldos sakinio pridėti apmąstymą, kuris padeda išplėtoti jos tikrąją prasmę ir pritaikyti ją savo gyvenime. Atsižvelgiant į laiką ir aplinkybes, ši malda gali būti sakoma trumpai, arba lydima mūsų asmeninių, vidinių minčių.
Malda
I. Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas.
Tikime Tavimi, Viešpatie, nes visa liudija Tavo galybę ir gerumą. Visatos harmonija liudija išmintį, numatymą ir apvaizdą, pranokstančią visas žmogiškas galias. Kiekviename kūrinijos darbe – nuo mažiausios žolės šakelės ar vabzdžio iki dangaus kūnų – įrašytas vardas Būties, didžios ir išmintingos. Aklas yra tas, kuris Tavęs neatpažįsta Tavo darbuose, išdidus tas, kuris Tavęs negarbina, ir nedėkingas tas, kuris Tau nedėkoja.
II. Teateinie Tavo karalystė.
Viešpatie, Tu davei žmonėms įstatymus, kupinus išminties, kurie, jei būtų vykdomi, atneštų laimę. Pagal šiuos įstatymus tarp žmonių viešpatautų taika ir teisingumas, jie padėtų vieni kitiems. Visos pasaulio nelaimės kyla iš Tavo įstatymų pažeidimų. Tu įrašai šiuos įstatymus kiekvieno sąžinėje, be skirties tikėjimams ar tautoms. Ateina diena, kai visi juos vykdys. Tada Tavo įstatymų karalystė bus Tavo karalystė žemėje.
III. Teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Paklusnumas yra vaiko pareiga tėvui, pavaldinio – viršininkui, o kiek didesnė turi būti kūrinio pareiga Kūrėjui! Žmogus vykdys Tavo valią žemėje, kai supras, kad Tu esi išminties šaltinis, be Tavęs jis – niekas. Tada jis paklus Tavo įstatymams be skundų ir juos vykdys su pasitikėjimu.
IV. Duok mums šiandien mūsų kasdienės duonos.
Suteik mums būtiną maistą kūno jėgoms palaikyti, bet taip pat dvasinį maistą mūsų sielai tobulinti. Padėk mums darbuotis ir naudoti savo protą, nes per darbą įgyjame teisę į gyvenimo priemones. Apsaugok mus nuo tinginystės, godumo ir nesaikingumo. Jei mūsų pastangos nesėkmingos – pasitikime Tavo apvaizda. Padėk mums negeisti svetimo turto ir nesmerkti kitų sėkmės. Žinome, kad Tavo teisingumas visada triumfuoja, ir kad laimė neteisieji patiria tik laikinai. O tie, kurie kantriai kenčia, patirs amžiną džiaugsmą.
V. Atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Kiekvienas mūsų įstatymo pažeidimas yra kaltė prieš Tave ir skola, kurią turime grąžinti. Meldžiame Tavo atleidimo, pažadėdami stengtis nesuklysti vėl. Padėk mums atleisti tiems, kurie mus įskaudino, kad ir mes būtume verti Tavo atleidimo. Išlaisvink mūsų širdis nuo pykčio, keršto ir neapykantos. Palaimink mus, jei šiandien išeisime iš šio pasaulio – kad būtume švarūs, kaip Kristus, atleidęs savo priešams.
VI. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.
Viešpatie, suteik mums stiprybės priešintis blogų dvasių įtakai, kurios stengiasi mus suklaidinti. Mūsų trūkumai atveria joms kelią, bet mes galime priešintis, jei ryžtingai sieksime gėrio. Padėk mums išvalyti sielą nuo ydų ir sustiprinti valią likti gėrio kelyje. Blogis nėra iš Tavęs – jį mes patys sukuriame, pažeisdami Tavo įstatymus. Kai žmonės ims jų laikytis, blogis išnyks. Padėk mums atmesti pagundas ir susivienyti su gėriu.
VII. Amen.
Tesidaro taip, kaip norime – jei tai atitinka Tavo išmintį. Nusilenkiame Tavo valiai viskuo, ko nesuvokiame. Meldžiame šios maldos už save, už visas kenčiančias sielas – gyvas ir mirusias, draugus ir priešus, visus, kurie prašo pagalbos, o ypač už… (čia galima įrašyti vardą). Prašome Tavo gailestingumo ir palaimos visiems.
Pastaba: Kai kurie vertimai sako: „Nevesk mūsų į pagundą“ (lot. *et ne nos inducas in tentationem*). Toks išsireiškimas gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad pagunda kyla iš Dievo, tarsi Jis norėtų, kad žmonės nusidėtų. Toks mąstymas prieštarauja Jėzaus mokymui ir prilygintų Dievą Šėtonui, todėl negali būti tikra šios maldos prasmė. (Žr. *Dangus ir pragaras*, I d., IX skyrius – „Demonai“.)